išsukti

išsukti
išsùkti, ìšsuka, -o (ìšsukė) 1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) 77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: ìšsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukaĩ – rūksta Vkš.Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta . Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk. | refl. tr.: Čiuprynas išsìsukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš. 2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką . 3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl). | Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž. ^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv. | refl. tr. , Vdn, Rod, Eiš: Išsìsukiau alksnio dūdelę Grž. 4. tr. Sut, 77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14. 5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč. 6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį . Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia ìšsuku, ìšsuku sūdelius, i švarūs Klt. 7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš. | refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio .sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv. 8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių ìšsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš. | refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsìsuka kur Skr.sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko .refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv. 9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts. 10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: ìšsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį ìšsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod. 11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] ìšsukiau par mašinką Klt.iškulti: Tą krūvelę ìšsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.sukant išvalyti, išmalti: Jau ìšsuktos girnos – do malam Klt.Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt. | refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.išspausti: Iš dviej šitų namelių ìšsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A. Vencl. | refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml. ^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr. | refl.: ^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm. 12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų . | refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, ìšsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb. 13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, ìšsuka, ìšsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr. 14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv. | refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsìsuka pats [saldainį] Str.išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon. 15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm. | refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka . | refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts. 16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką ìšsuki panelę Sk.pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr. 17. intr. LL323, 55, , NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamaĩsiais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas . | refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr. | Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon. | refl.: Paliepė ... skambalą pririšti, kad ... visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsìsukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn . | refl.: Po kairei išsìsuka keliukas Ukm. Ežeras išsìsuka ir ties mumim Dg. 18. refl. Ml, Mrc šnek. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsìsukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsìsukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsìsukė Antš. 19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais ìšsukė Klt. Ramatas ìšsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsuktì Aln. Jos rankos ìšsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys ìšsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir ìšsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv). | refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt. 20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep ìšsuka (aiškina) Dg.sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč. 21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil). | refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo . Jie kasdien pliekias: tai ranką išsìsukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck). | refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn. 22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn. ^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg. 23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų ìšsukė Pls. Čionau ìšsukta guzas Ml. 24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds. 25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsìsuka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk). 26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal. | refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsìsukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsìsukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksì (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsìsukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P. ^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd). 27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv. 28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: ìšsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps). | Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą ìšsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! .
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa ìšsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir ìšsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė .
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs ìšsuk[ė] Ml.
káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių ìšsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskutìnis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskutìnis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukaĩ úodegą nuo darbo? Klvr.
\ sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; išsukti; nusukti; pasukti; parsukti; persukti; prasukti; prisukti; razsukti; susukti; užsukti; paužsukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • išsukti — išsùkti vksm. Išsùk iš lentõs varžtùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išsukinėti — Rtr, NdŽ, KŽ 1. Š iter. dem. išsukti 1: Išsukinėti varžtelius DŽ. 2. iter. dem. išsukti 8: Jie išsukinėjo savo batų užkulniais skyles minkštame asfalte rš. 3. iter. dem. išsukti 17. | refl. Rtr: Aš nesušlampu kojų, išsisukinėju šiaip taip Krš. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsukimas — išsukìmas sm. (2) 1. Ser, KŽ → išsukti 1. 2. NdŽ → išsukti 14. 3. Ser, NdŽ → išsukti 17. | refl. NdŽ: Čia taiso kelią, ilga bus kelionė su visokiais išsisukìmais Vb. 4. sūkurys: Čia toki i …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsukinti — išsùkinti 1. žr. išsukti 8. ║ Vėjas rugius išguldė, išsùkino – nesmagus bus kirtimas Kt. 2. refl. žr. išsukti 17 (refl.): Mašina (instr.) negãli išsisùkyt Drsk. 3. DŽ, Žg žr. išsukti 19: Mano sąnariai išsùkyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnarinti — 2 išnarìnti tr. 1. išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros V.Myk Put. ^ Veik užkabina, bet neveik išnarina (greit pradeda, bet negreit užbaigia)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsisukdyti — 1. žr. išsukti 17 (refl.): Tas Nemunas išsisùkdo pro Gardiną, Kauną Rod. Ana (Vilaginė, lauko pavadinimas) išeido, išsisùkdo kreivai GrvT127. 2. žr. išsukti 26. ║ refl.: Ot spritnas: kap vijurkas išsisùkdo, kur bebūtų! Pls. sukdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvynioti — K, J, Rtr, išvỹnioti J, KŽ 1. tr. SD1204, R42, MŽ57, N, M, L, LL210,212,216,298, NdŽ, KŽ ką užvyniotą atvynioti: Siūlus išvynioti iš kamuolio DŽ. Kai tu jį (kamuolį) išvyniosi, tai tu galėsi pasiverst, į ką tiktai tu norėsi Sln. Kęsgaila… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lemputė — lempùtė dkt. Įsùkti, išsùkti lempùtę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antsukti — antsùkti, añtsuka, o (ž.) tr. 1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž). 2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr. sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”